fbpx

Terasa – vasaros poilsio oazė

 

Puodelis kavos ar arbatos saulėtą rytą patogiai įsitaisius prie namo įrengtoje terasoje – viena maloniausių vasariško rytmečio ceremonijų. O jei terasa ar balkonas tinkamai įstiklinti ir apšiltinti, šioje papildomoje poilsio erdvėje susikurti smagių akimirkų galima ištisus metus.

Terasa jau seniai nebėra vien tik prabangos dalykas. Savo rojaus kampelį galima įsirengti tiek kaip namo vidų ir išorinę aplinką sujungiančią erdvę, tiek ir kaip atskirą nedidelį pastatą. Dažniausiai individualių namų šeimininkai renkasi pirmąjį variantą. O žvelgiant į statybų tendencijas akivaizdu, kad įstiklintos terasos prie namų tampa vis populiaresnės. Terasos nėra ribojamos jokių statybos standartų, o galutinis rezultatas priklauso tik nuo šeimininkų ar projektą parengusio architekto fantazijos.

Šiuolaikiškos stumdomosios konstrukcijos

Statant įstiklintą terasą, renkamasi iš rėminės arba berėmės sistemų. „Patogiausia, kai išėjimas į terasą įrengiamas kaip plastikinė stumdomoji konstrukcija – tai estetiška ir šiuolaikiška. Atidarome – ir turime lygų gražų įėjimą į patalpą, o uždarius šilta. Pačiai terasai įstiklinti nesiūlyčiau rinktis berėmių sistemų, nes jos vieno stiklo, šaltos, todėl neužtikrina garso ir šilumos izoliacijos. Renkantis stiklo paketą labai svarbu įvertinti jo storį, statines savybes – ypač kai įrengiame didesnių gabaritų langus. Jei langas didelis, kad būtų šilta, reikia ir storesnio stiklo. Tačiau taip pat būtina tinkamai apskaičiuoti konstrukciją, į kurią statome didesnį stiklo paketą. Kitaip vėjuotą dieną nestabiliai įtvirtintą paketą gali ir išpūsti“, – patarė bendrovės „Viva langai“ direktorius Mindaugas Grigas.

Anot jo, įrengiant terasas ar balkonus, vieną bendrą sprendimą būtų sunku rasti. Svarbu atsižvelgti į galimybes, kiekvieną projektą įvertinti individualiai. Be to, dar svarbu numatyti, į kurią namo pusę išeina turima erdvė, ar ji yra ant žemės, balkone ar ant stogo.

„Šilčiausia, žinoma, yra pietinė pusė. Jei terasa ar balkonas numatyti į šią pusę, tuomet įstiklinant drąsiai galima naudoti lengvas stumdomąsias konstrukcijas, kurios apsaugos nuo šalčio ir lietaus. Šiaurinei pusei patarčiau rinktis šiltesnes stiklinimo sistemas. Parenkant izoliacines medžiagas reikia apskaičiuoti, ar šiltinimo sluoksnis bus dedamas iš vidaus, ar iš lauko pusės. Netinkamai parinkus šiltinimo sluoksnio medžiagas, gali susidaryti kondensato ir šiltinimo medžiagoje ims kauptis drėgmė“, – paaiškino M. Grigas.

Patogiausios – vieno aukšto terasos

„Viva langai“ vadovo Mindaugo Grigo teigimu, įrengiant terasas ar balkonus svarbu atsižvelgti į galimybes, kiekvieną projektą įvertinti individualiai. Kad nesusipainiotume vartodami statybos terminus, patikslinkime, jog terasos nuo balkonų skiriasi tuo, kad pirmosios yra įrengiamos ant žemės, o balkonais laikomos “kabančios” erdvės, suprojektuotos antrame ar kituose viršutiniuose aukštuose. Šalyje pradėjus dygti moderniems, originalių projektų daugiabučiams, terasomis ėmėme vadinti ir nestandartinius balkonus, kurie yra erdvesni ir kurių atrama paprastai būna lengvesnių, permatomų konstrukcijų.

„Planuodami terasą, galime kurti projektą tiek pagal estetinę kliento viziją, tiek ir pagal konkrečius poreikius bei pageidaujamą funkcionalumą. Statant taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į sklypo reljefą. Mat ant lygaus paviršiaus terasą galime statyti žemės lygyje, o jei terasa atsidurs ant šlaito, tuomet patarčiau pirma įrengti platformą. Taip bus geresnis matomumas, o ir iš išorės terasa atrodys efektingiau“, – teigė aplinkos ir landšafto dizaineris Valerijus Archipovas.

Pagal tai, kur statome terasa, ją pritaikome prie esamos aplinkos ir poreikių. Tad gali smarkiai skirtis terasos įrengimo sprendimai, panaudojamos medžiagos ir funkcionalumas.

„Lauko terasai reikėtų rasti saulėtą, nuo pašalinių akių atribotą sklypo kampelį, kuris būtų patogus prieiti. Patogiausia eksploatuoti vieno aukšto lauko terasas, turinčias išėjimą iš patalpų grindų lygyje ir, jei to reikia, su laipteliais į veją ir želdynus. Jei terasa nestiklinta, būtina padaryti nuolydį. Paprastai prie lauko terasų yra projektuojamas lauko kepsninių, židinio kompleksas, kuris pagal šeimininkų pageidavimus gali būti sukurtas vietoje arba tam pasirenkami kokybiški žinomų gamintojų grilio ir lauko kepsninių produktai“, – pažymėjo V. Archipovas.

Maumedžio mediena – populiari statybinė medžiaga. Ji itin tinka ir terasoms ręsti, mat pasižymi patvarumu, patogiu ir paprastu naudojimu. Pagrindinis jos trūkumas – tai viena brangesnių medžiagų. Tačiau jei ją pasirinksite įsirengdami terasą – neprašausite pro šalį. Įrengiant terasą, verta pagalvoti ir apie kokybiškus, natūralaus medžio lauko baldus. Tinkamai apdoroti jie bus naudojami ne vieną dešimtmetį ir, tikėtina, terasa taps pagrindine šeimos švenčių vieta.

Aplinkos dizainerio teigimu, gana dažnai terasos įrengiamos su stoginėmis. Stoginės karkasui suręsti paprastai naudojami apvalūs arba keturkampiai tašyto impregnuoto medžio rąsteliai. Lietuvoje gana populiaru įrengti peršviečiamas terasos stogines. Tačiau praėjus keleriems metams namo šeimininkai susiduria su nenumatytomis problemomis: plastiko pagrindu pagamintos peršviečiamos stoginės nuo oro pokyčių praranda savo savybes, ant jų kaupiasi nešvarumai, kuriuos nuvalyti būna gana sudėtinga. Be to, stoginė turės atlaikyti sniego apkrovas žiemą, todėl jos konstrukcija ir danga turi būti patikima ir tvirta.

[Įstiklinta terasa gali būti naudojama kaip praktiškas namo tęsinys.

Plėvelė nuo karščio ir akinimo Kalbant ne tik apie terasų ir balkonų stiklinimą, bet ir kitus vasarą itin aktualius langų sprendimus, reikėtų prisiminti ir apsaugą nuo karščio. Šiluma po ilgos žiemos kaulų, žinoma, nelaužo. Bet kai nepasirengus užklups vasariška kaitra, tuomet galime pajusti ir varginantį diskomfortą.

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, žmogus geriausiai jaučiasi, kai patalpos temperatūra – 19-24 laipsniai. Taigi per langus karštą dieną patenkanti saulės šviesa ir šiluma vasarą sukelia tam tikrų nepatogumų. Atsiranda ir vadinamųjų karščio zonų, kur temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių. Karštis vasarą ypač vargina įstaigų darbuotojus ir moksleivius ar studentus. Kai patalpos oras per šiltas, darbo našumas ir gebėjimas susikoncentruoti sumažėja 30-50 procentų.

Ryški saulės šviesa trukdo dirbti kompiuteriu, be abejo, ir kitus darbus, kuriuos atliekant reikia įtempti regėjimą.Šiai problemai išspręsti geriausiai tinka specialiai tam pritaikyti stiklo paketai, kurie, palyginti su apsauginėmis plėvelėmis, yra efektyvesnis ir ilgaamžiškesnis sprendimas. Jie padeda gerokai sumažinti saulės spindulių poveikį ir palaikyti optimalią patalpų temperatūrą. Be to, sumažina kondicionavimo sistemų apkrovas ir išlaidas. Žiemą tokie stiklo paketai padeda išvengti gausesnių išspinduliuojamos šilumos nuostolių, taip sutaupydami iki penktadalio šilumos energijos. Nebevargina ir atspindžiai, kurie neleidžia komfortiškai dirbti prie kompiuterio.